- švitelis
- 2 švìtelis, -ė smob. (1) Rm, Pc greitas, vikrus žmogus ar gyvulys: Tas teliokas tikras švitelis Tsk. Kaip švìtelis nurūko miškan Ldk. Žiūrėkit, kokia šviteliukė mūsų ūlyčioj atsirado! A.Vien. Mano arklys tai švìtelis, tavam jo nepralenkt Srv.
Dictionary of the Lithuanian Language.